Labas Igne, noriu labai Tave apkainti. Pajausti ir kartu užsimerkus pamatyti, užuosti.

Keliavo laiko upė, kartu su ja ir ji, atrodo upės nesustoja, o ši sustojo ir pavrto vandeninu, o man taip gera pavirsti lašeliu ir keliauti joje per ją su ja, truputi sunku nuslėpti, kad ir dėl jos. Rudens pradžios pabaiga, kurios dėl jos nepamiršiu niekada, kaip ir to jausmo, ir tai ne tik tas jausmas, tai yra tai, dėl ko vis dar sukasi Pasaulis ir mes jame. Ačiū.

Norisi tiek kiek negalėčiau net apkabinęs, nes tiesiog tai yra visa visuma, kuri tokia gyva iš visos esaties esmės, ji ir jos joje ir per ją, gimstantis virsmai, tai apie tai apie ką nesužinosi, tai nutinka tik tada, kada ji praveria save, glaudžiuosi savo visuma ir lašu pavirtęs jau kelias dienas sapnu per jos pilvą keliauju, palieku paviršiaus švelnumu, paliečiu savo minties gyvybe, noriu, kad joje užgimtu kelias su visais tiltų tiltais ir kviečiuosi Tavęs.